švirkšėti

švirkšė́ti, švìrkši, -ė́jo intr. OG349 treškėti, čežėti, šlamėti greitai dirbant, judant: Bobutė rauna linus, titau švìrkši Tvr. Nor sena boba, bet net švirkšė́siu, kap rugius pjausiu Tvr. | Kam mano, kam mano akelės mirksi, jau mano mieliulis su kita švirkši LTR(Tvr).